Žinia, kad šaškės – tai sporto šaka, daugeliui vis dar gali būti staigmena, tačiau vargu ar atsirastų tokių, kurie imtų ginčytis dėl šio užsiėmimo universalumo, lemiančio ir žaidimo populiarumą visame pasaulyje. Juk norint žaisti šaškėmis netaikomi jokie apribojimai, šiuo sportu be jokių suvaržymų gali užsiimti ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, ir suaugę ar net senjorai. Norint užsiimti šia sporto šaka nereikalinga nei specialios aprangos, nei tam tikras fizinis pasirengimas, tad yra išties puikus būdas turiningai praleisti laisvalaikį.
Nuo kitų sporto šakų šaškės labiausiai skiriasi sritimi, kuriai lavinti užsiėmimas yra skirtas – žaidžiant reikia minimalių fizinių pastangų, bet štai kaip protinė mankšta žaidimas išties intensyvus. Žaidžiant šaškėmis nepaprastai ugdomi protiniai gebėjimai, lavinami skaičiavimo, loginio mąstymo sugebėjimai, atmintis, koncentracija ir gebėjimas susikaupti. Dėl šių priežasčių šaškės neretai tampa ta sporto šaka, kurios atstovais tėvai labiausiai norėtų matyti savo atžalas. Juk tai intelektualus sportas, kuriuo užsiimti nebūtina nei specialiai tam pritaikyta vieta, nei yra kokių kitų reikalavimų. O ir pats inventorius nėra labai gausus.
