Olimpinė Lietuvos istorija: nuo pirmųjų bandymų iki nepriklausomybės atgavimo

Šiomis dienomis Olimpinių žaidynių transliacija prie televizijos ekranų pritraukia milžinišką kiekį sporto aistruolių, tačiau ne paslaptis, kad tuo metu, kai didžioji Europos dalis jau mėgavosi varžybomis ir savo sportininkų pasiekimais olimpiniuose stadionuose, Lietuva įnirtingai grūmėsi politiniame ringe, siekdama paties brangiausio šaliai turto – laisvės. Todėl ilgus metus mūsų šalies atstovų tarp olimpiečių nebuvo matyti, o net ir pasirodę pirmieji veidai atstovavo kitą, ne Lietuvos Respublikos vėliavą. Tiesa, olimpinę Lietuvos istoriją reikėtų pradėti nuo kiek anksčiau.

Pirmieji olimpiniai bandymai

Iš Carinės Rusijos gniaužtų pavykusiai išsivaduoti mūsų valstybei atsivėrė pirmosios durys į vasaros Olimpines žaidynes Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. 1924 metų gegužės mėnesį vykusioje olimpiadoje Lietuvą atstovavo futbolo rinktinė, kuri, deja, pralaimėjusi pirmąsias rungtynes su Šveicarijos komanda savo pasirodymą žaidynėse baigė. Nors rezultatas apmaudus, net 9:0, tačiau daugiau tikėtis vargu ar galėjo leisti aplinkybės: gavusi teisę dalyvauti olimpiadoje Lietuva turėjo skubiai suburti šalį atstovausiančius sportininkus, todėl komanda nebuvo kartu treniravusis, be to, iki Prancūzijos teko įveikti 40 valandų kelionę traukiniu, po kurios praėjus vos dešimčiai valandų Lietuvos futbolo rinktinė jau buvo aikštelėje. Tais pačiais metais Olimpinėse žaidynėse dalyvavę dar du šalies sportininkai, dviratininkai, taip pat pasirodė nesėkmingai, trasos neįveikė.

Po ketverių metų Nyderlanduose vykusiose žaidynėse, olimpinę Lietuvos rinktinę sudarė 12 sportininkų. Aukštesnį rezultatą pavyko pasiekti tik vienam iš jų. Tai boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais sportininkais dalinosi 5-8 vietas. Per visą savo karjerą boksininkas pelnė ir daugiau įvertinimų, taip pat prisidėjo prie šios šakos populiarinimo Lietuvoje. Juozas Vinča gyvenimą baigė ir yra palaidotas JAV, Bostone.

1932 bei 1936 metai Lietuvai buvo ypatingai sunkūs. Į Los Andžele vykusias Olimpines žaidynes mūsų šalies atstovai vykti neturėjo galimybių, slėgė ekonominiai sunkumai. O į po ketverių metų vykusią olimpiadą Berlyne Lietuvos atstovai paprasčiausiai nebuvo kviečiami dėl politinių priežasčių.

Po šio olimpinio debiuto laukė beveik 60 metų pertrauka, kol Lietuvos sportininkams vėl buvo suteikta teisė atstovauti šalį Olimpinėse žaidynėse, beje, vėl vykusias Prancūzijoje. Nors reikėtų nepamiršti, kad tuos ilgus metus dalyvauti olimpiadoje uždrausta nebuvo, tiesiog versta atstovauti Sovietų Sąjungą.

Olimpinė sovietinės Lietuvos istorija

Antrojo pasaulinio karo metais ir po Lietuva priverstinai atsidūrė Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl jos vardą atstovauti teko ir sportininkams. Tiesa, jei būtų kalbama tik apie pasiekimus, metai nebuvo blogi, nes šalies sportininkai parsivežė pirmuosius olimpinius medalius, bet apie viską nuo pradžių.

Aneksavusi Lietuvą, Sovietų Sąjunga į olimpiečių gretas lietuvius priėmė vangokai, tačiau pastarieji demonstravo išties įspūdingus rezultatus. Pirmą kartą atstovaudami SSRS penki Lietuvos sportininkai iš Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusių Olimpinių žaidynių parvežė net 3 sidabro medalius. Kiekvienais metais, iki pat nepriklausomybės atgavimo, 1990-aisiais, Lietuvos sportininkai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse iš kurių nė karto negrįžo be medalių. Daugiausiai jų parsivežė 1988 metais iš Seule vykusios olimpiados. Tais metais žaidynėse dalyvavo virš 20 Lietuvos sportininkų, kurie iš viso iškovojo 14 medalių ir net 9 iš jų buvo aukso. Tarp šių medalininkų jau randamos ir dabar gerai žinomų sportininkų pavardės, tai krepšininkai: Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas Sabonis.

Olimpinės žaidynės Seule taip pat buvo ir paskutinė olimpiada, kurioje Lietuvos sportininkai buvo priversti atstovauti Sovietų Sąjungą. Na, dar reikėtų paminėti ir pirmuosius aukso medalius, kuriuos lietuviai parsivežė iš Meksikos. Čia Olimpinės žaidynės vyko 1968 metais.

Per visą olimpinę sovietinės Lietuvos istoriją šalies sportininkai iškovojo daugiau nei 50 medalių, o pasibaigus okupacijos metams prasidėjo naujas, jau laisvos Lietuvos olimpinis etapas.